Snieglenčių čempionas A. Arlauskas: „Čiuožti nuo kalno gali ir vos vaikščioti pradėjęs vaikas“

2018.03.02

Prieš atrasdamas savo svajonių sportą Aras Arlauskas turėjo gerokai paprakaituoti – mokykloje jis išbandė viską, kas tik įmanoma. Galiausiai snieglentės Jaunimo olimpinių žaidynių dalyvį sužavėjo dėl ekstremalumo. Pašoki, paskrendi kokius 15 metrų, o tada jau žiūri, kaip nusileisti, – laidoje Lietuvos mokyklų žaidynės juokiasi sportininkas.

Su snieglentėmis supažindino brolis

Vienas perspektyviausių Lietuvos žiemos sporto atstovų pasakoja, kad jo meilė snieglentėms – šeimos palikimas.

„Kiekvieną savaitgalį su broliu važiuodavome į Lietuvos rytus, Marijampolę. Pradėjau nuo liguminių slidžių, bet nepatiko, nes niekas nepakelia į kalną. Po to persikėliau prie kalnų slidžių ir netrukus prie snieglenčių. Tad „užkabino” brolis“, – prisimena vaikinas.

Tuomet A. Arlauskui dar teko išsirinkti, ko jis tiksliai nori pasiekti – snieglenčių sportas dar skirstomas į kelias skirtingas rūšis. Vaikinas pasirinko tapti krosininku.

„Kažkam Lietuvoje reikėjo palaikyti ir snieglenčių sportą, nes akrobatinio nuolydžio atstovų jau turime“, – neabejoja Aras.

Be reakcijos lavinimo – nė iš vietos

Vienas didžiausių kroso mėgėjo iššūkių – faktas, jog treniruotėms nuolat reikia rasti naujas trasas. Šios privalo būti pakankamai plačios keturių ar šešių žmonių lenktynėms bei susidaryti iš visų įprastų kliūčių: viražų, posūkių, gūbrių bei tramplynų. Tad norint tapti geriausiu būtina nuolat keliauti ir mokytis iš naujo.

„Aukščiausio lygio trasos būna virš kilometro ilgio. Vidutinis greitis jose gali viršyti net 60 km/h. Kiekviena kova su varžovu sudaro dar didesnę riziką susižaloti ar susidurti, bet man vis tiek labiausiai patinka tramplynai, nes pašoki, paskrendi kokius 15 metrų, o tada jau žiūri, kaip nusileisti“, – juokiasi A. Arlauskas.

Tiesa, visų pirma geras snieglentininkas lavina ne gebėjimą atlikti triukus, bet reakciją ir gebėjimą greitai įvertinti bet kokią situaciją. Tad anot jaunojo sportininko tokios iš pirmo žvilgsnio nesusijusios šakos kaip irklavimas, motokrosas ar skvošas – puikios treniruotės snieglentėms.

Planuose: Olimpiada ir kariuomenė

Po mokyklos baigimo A. Arlauskas laukia dviejų didžiulių iššūkių. Pirmasis jų – 2020 m. jaunimo olimpinės žaidynės, kurioms jis jau pradėjo ruoštis.

„Norėčiau užimti prizinę vietą. Tačiau olimpiečiai jau ir taip nugalėtojai“, – džiaugiasi sportininkas.

Mokykloje žaidęs futbolą, tinklinį ir kvadratą Aras džiaugiasi pagaliau atradęs savo vietą prie žiemos sporto: „Sportas man yra disciplina ir noras siekti užsibrėžtų tikslų“. Na o kitas jo tikslas be žaidynių – kareivio duona, mat būtent kariuomenėje kitąmet vaikinas pratęs asmeninį tobulėjimą.

Ragina tikslų siekti iš visų jėgų

„Lietuvos mokyklų žaidinių“ sportininkams A. Arlauskas pataria jau kaip kelis kartus geriausiu slidininku pripažintas atletas – jei rasite savo nišą įdėsite visas jėgas, sportas atsilygins pergalėmis.

„Su lenta važinėti galima pradėti kai tik vaikas ima vaikščioti, tai dvejų ar trejų metų. O penkerių ar šešerių vaikai jau patys daro triukus. Tad jei turite tikslą tapti sportininkais, nepasiduokite ir tikrai viską padarysite“, – linki snieglentininkas.

Daugiau apie snieglenčių sportą A. Arlauskas pasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kurią šeštadienį 10.30 val. rodys kanalas TV6. Žiūrovai galės išmokti pačią pirmą slidinėjimo pamoką, o laidos pabaigoje stebėti kaip vedėjas Mindaugas Ponomariovas-Ozis su olimpiete Monika Povilaityte kovojo unikaliame sporte – greitajame apsipirkinėjime.

Lietuvos mokyklų žaidynės – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje net 25 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.