Pamiršau slaptažodį

Raktas į sėkmę - meilė sportui

2019-08-07



Sporte daugelis galvoja kaip iškovoti pergales, tačiau jų galima pasiekti ir turint kitų tikslų. Lietuvos mokyklų žaidynėse nugalėjusi Šilalės rajono Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija yra vienas to pavyzdžių: pedagogai čia labiausiai džiaugiasi išugdyta meile sportui, o patys moksleiviai – sporto įdiegtomis savybėmis ir draugų būriu.

Pedagogų duetas

Kvėdarnoje sportą daugelį metų puoselėja šeimyninis duetas – Ilona ir Kęstutis Česaičiai.

Kilusi iš šio nedidelio miestelio Ilona jaunystėje išbandė įvairias sporto šakas, o baigusi mokslus universitete grįžo ir jau kone tris dešimtmečius K. Jauniaus gimnazijoje dirba kūno kultūros mokytoja.

Ilonai pagal galimybes mokykloje talkina vyras Kęstutis, nors jis labiausiai pasinėręs į dviračių sportą. Tarp Kęstučio auklėtinių – vienas geriausių šalies dviratininkų, 2015-ųjų Lietuvos sportininkas Ramūnas Navardauskas. Jo pavyzdys motyvuoja sportą rinktis ir kitus moksleivius.

„Be abejo, kai yra šeimos narys – daug lengviau. Jis man padeda per varžybas, kartais važiuojame pasikeisdami, ir apskritai talkina visame kame, - vyro parama džiaugėsi I. Česaitienė. - Ar nepabodo viename darbe? Ne, nes gyvenimas su tuo susijęs. Pati mėgstu sportuoti, patinka dirbti su vaikais. Vedu ir Pilateso užsiėmimus miestelio bendruomenei.“

Sporto salė - pilna

Nors Lietuvos mastu fizinio aktyvumo stoka kelia nerimą specialistams, iš pažiūros atrodo, kad Kvėdarnoje ši problema ne tokia didelė.

I. Česaitienės nuomone, moksleiviai čia noriai užsiima fizine veikla: „Žinoma, yra visokių – kurie nori sportuoti mažiau. Bet pastebiu, kad ypač vyresnės mergaitės nori sportuoti dėl savęs. Visada sakau vaikams, kad pamoka negali būti stresas: „Turite atėję sportuoti atsipalaiduoti, pailsėti. Kiekvienas turėkite tikslą – ar dėl rezultato, ar dėl savęs, dėl grožio.“

Pedagogė pažymėjo, kad svarbu įpročius sportuoti suformuoti anksti. „Visose klasėse šaunūs vaikai, bet jei imtume dešimtokų pavyzdį – jie užaugo su mumis nuo penktos klasės - juos sportas „užkabino“, jie visur dalyvavo. Pradėjome nuo kvadrato, keturkovės. Jie pamėgo sporto salę. Mūsų mokykloje sporto salė, kaip sakome, yra kelio galas. Ji atvira tol, kol važiuoja mokyklos autobusiukas. Visada salė būna sausakimša, pilna: kas krepšinį pamėto, kas ateina prie treniruoklių. Ateina net ir tie, kurie nedalyvauja varžybose. Draugaujame, sugyvename. Čia kaip poilsio zona.“

Iniciatyva - į moksleivių rankas

Mokytoja teigė pamokų ir kitų užsiėmimų metu suteikianti daugiau iniciatyvos patiems moksleiviams. „Man patinka vaikams duoti atsakomybę pasitarti. Patinka, kai jie mąsto. Pvz. ruošiamės važiuoti į svarsčių varžybas ir renkame komandą, kuri atstovaus mokyklą, sakau: „Jūs nuspręskite“. Jie ir supranta, ir protingi, tik kartais trūksta pasitikėjimo savimi. Kai sprendžia patys, jaučiasi, kad jų nuomonė svarbi, - pasakojo I. Česaitienė.

Ji atskleidė, kad moksleiviams taip pat leidžiama patiems pasiūlyti, kuo esant galimybei papildyti sportinį inventorių: „Tarkime, patys vaikai nori kokios štangos, apie kurias pati visko nežinau. Pernai sutarė, kad norėtų rankų lenkimo stalo. Jei reikia, inventorių ir patys susirenka. Vaikams patinka iniciatyvos. Organizavome virvių traukimo varžybas – patys pasiruošė, subraižė aikštynus ir t.t.“



Ugdo meilę sportui

Ilgametę pedagoginio darbo patirtį sukaupusi moteris pabrėžia – jai blogų vaikų nėra, o per sportą galima ugdyti savivertę: „Mūsų požiūris – draugauti su vaikais. Nėra nė vieno neklystančio. Jei kartais mokytojai duoda pastabą, kad vienas ar kitas prasčiau mokosi, pasiginčijame. Sakau, kad ne visi gali mokytis vienodai, todėl gerai, jei gali realizuoti save sporte. Galbūt mokinys kažkur silpnas, bet jei virvės traukime iškovoja pirmą vietą, tai jam džiaugsmas, užauga savivertė.“

Ilona neabejoja - labai svarbu, kad vaikas jaustųsi reikalingas: „Turėjau visokių vaikų, bet man blogų nėra. Jei nuoširdžiai bendrauji, draugauji, galima gerai sugyventi. Brendimo laikotarpyje visokių šunybių pasitaiko - kuris be jų užaugome? Jei vaikas padaro nusižengimą, bet su juo kalbiesi gražiai, neteisdamas - vaikai priima, sugeba pasitaisyti.“

Ji prisiminė atvejį, kai pavyko sutarti, kad vienas nusižengęs moksleivis, kurį buvo norima šalinti iš mokyklos, joje pasiliktų. „Dabar jis sėkmingas verslininkas, puikiai gyvena. Kai susitinkame, padėkoja: „Auklėtoja, ačiū, kad manimi tikėjote.“

I. Česaitienės teigimu, mokytojo darbe pats didžiausias pasiekimas, laimėjimas – tai kad auklėtiniams atsiranda meilė judesiui, patinka sportas: „Reiškia, jie sportuos ne tik mokykloje. Kartais sutinki buvusius mokinius sporto renginiuose, savanoriaujant. Vadinasi, jie patyrė džiaugsmą, pamilo sportą, jis tapo jų gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, mano auklėtinė Vilma Tubutytė - Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentė. Su daugeliu mokinių ryšys išlikęs, jie atvažiuoja pažiūrėti varžybas.“

Sėkmingą karjerą padarę mokiniai pakviečiami į gimnaziją pasidalinti patirtimi. Mokytoja džiaugėsi, kad vienas auklėtinis, kuris gyvena Šveicarijoje, kasmet skiria finansinę premiją geriausiems gimnazijos mokiniams.

Į rezultatus nežiūrėjo

Kvėdarnos K. Jauniaus gimnazija Lietuvos mokyklų žaidynėse šiemet pasirodė sėkmingiau nei bet kada anksčiau – kaimo vietovių gimnazijų ir vidurinių mokyklų bendroje įskaitoje užėmė pirmąją vietą.

I. Česaitienė patikino, kad tokio tikslo neturėjusi, sėkmė atėjo tarsi savaime. „Šiemet pasisekė, nes nesame buvę pirmi. Anksčiau buvome treti, ketvirti ar pan. Kaip šiemet pavyko? Kažkaip viskas sukrito, ypatingai nesiruošėme. Sporte viskas labai arti – sėkmę ir nesėkmę nedaug skiria. Kažkur galbūt lieki ketvirtas, bet tai irgi didelis pasiekimas tarp visų mokyklų. Į rezultatus nelabai žiūrėjau. Tuo klausimu labiau azartiški vyrai, jie ir pasiskaičiuoja taškus lentelėje“, - kalbėjo pedagogė.

Anot jos, įtakos gali turėti sėkmingi pavyzdžiai: „Kadangi metai iš metų užimame prizines vietas, jaunesnės kartos tai mato ir stengiasi. Virvių traukime praėjusiais mokslo metais surinkome visiškai naują komandą, visi treniravosi su dideliu entuziazmu. Galvojome, kad tik pažiūrėsime, pabandysime kaip seksis, bet pasisekė nugalėti.“

Mokytojos nuomone, žaidynėse yra daugiau kitų privalumų nei rezultatų siekis. „Tai ypač gerai tiems, kuriems patinka judėti, sportuoti, bet nelanko sporto mokyklos. Galbūt meistriškumas nėra labai aukštas, tačiau žaidynėse jie gali realizuoti save. Turime vaikų, kurie dalyvauja keliose sporto šakose, - kalbėjo I. Česaitienė. - Mokiniams sakome, kad gal ir nebūsite sportininkais, bet reikia atstovauti savo gimnazijai, miestui, kad tai pareiga. Net jeigu jie ir neateina sporto būrelį, bet komandinis supratimas toks, kad reikia dalyvauti. Kai yra komanda – atsiranda bendraminčių būrelis. Jie laisvalaikiu daugiau bendrauja, tariasi, organizuojasi, kažką veikia kartu.“



Dalyvauja aktyviai

Kvėdarnos sportininkams nugalėti žaidynių bendroje įskaitoje padėjo ir universalumas įvairiose sporto šakose: jie laimėjo tris atskiras sporto rungčių varžybas. Tai ypatingas rezultatas, nes tik viena šalies mokykla tapo nugalėtoja keturiose rungtyse.

Iki keturių pirmų vietų kvėdarniškiams trūko nedaug, nes prizines vietas jie iškovojo kalnų dviračių kroso (merginos ir vaikinai), kaimo vietovių tinklinio (merginos ir vaikinai), virvės traukimo (atskirai visų bendrojo ugdymo mokyklų ir kaimo vietovių mokyklų), šaškių, smiginio varžybose. Taip pat kvėdarniškiai pateko į dešimtuką svarsčių kilnojimo rungtyse.

I. Česaitienė teigė, kad stengiasi neakcentuoti sporto šakos, galimybes riboja tik sporto salės dydis ir laikas. „Jei klasei patinka tas sportas ir yra sąlygos - leidžiame žaisti. Stengiamės visur dalyvauti, nors žaidynėse tempas ir išeina didelis. Patekome į finalinius etapus - buvo daug varžybų. Dalyvavome ir miestų, ir kaimų rungtyse. Vaikai net pajuokaudavo, kad dažniau matosi su mokytojais nei su šeima. Kai varžybos vyko savaitgaliais, jų neturėdavau nė vieno. Bet kol vaikų ateina ir nori – tol ir aukoji tą laiką.“

Išbandė įvairius sportus

Vienas dažniausių sporto salės lankytojų gimnazijoje - dešimtokas Mindaugas Katinas. Iš Drobūkščių kaimo (apie 5 kilometrus nuo Kvėdarnos) kilęs 17 metų vaikinas praėjusiais mokslo metais dalyvavo įvairiose mokyklų žaidynių varžybose: nuo krepšinio ir tinklinio iki lengvosios atletikos ir smiginio.



Link sporto vaikystėje jį pastūmėjo brolis, kuris nusivesdavo į krepšinio aikštelę. „Užsiiminėti sportu rimčiau pradėjau nuo 5 klasės. Esu išbandęs daug sporto šakų: krepšinį, tinklinį, futbolą, lengvąją atletiką, krosą, smiginį, kvadratą, dviračių krosą, - pasakojo moksleivis - Kai kurias sporto šakas išbandyti paskatina mokytoja, tačiau ir patys išsirenkame tuos sportus, kurie labiau sekasi bei patinka. Seniau, kaip ir visi, svajojau tapti krepšininku, tačiau dabar tokių planų neturiu.“

Su Kvėdarnos tinklinio komanda Mindaugas tarp kaimo vietovių mokyklų tapo čempionais. Pernai lengvosios atletikos estafečių 400 metrų bėgimo rungtyje tarp kaimo vietovių mokyklų užėmė trečiąją vietą. Šiemet jis taip pat gali pasidžiaugti prisidėjęs prie bendro mokyklos laimėjimo.

Paklaustas, kur slypi jų gimnazijos sėkmė, jis įvardijo mokytoją: „Mano nuomone, didžiausią indėlį įdėjo mūsų mokytoja Ilona Česaitienė, kuri aukojo savo savaitgalius bei laisvą laiką dėl mūsų treniruočių ir varžybų“, - sakė M. Katinas.

Jo teigimu, mokytoja visada motyvuoja, „gaudo“ mokinius po mokyklos koridorius: „Tačiau ir patys esame sportiški, esame linkę laisvalaikį praleisti aktyviai. Mokyklų žaidynėse labiausiai patinka tai, jog jos suburia, skatina mokinius sportuoti bei siekti rezultatų.“



Susiburia ir ne per pamokas

Pasak dešimtoko, sportas padėjo išsiugdyti naudingas savybes: atkaklumą, discipliną, norą visada būti pirmam bei fizinę formą. Be to, tie kurie turi rimtesnį požiūrį į sportą, prisižiūri save bei vengia žalingų įpročių.

Sportas moksleivius Kvėdarnos gimnazijoje suburia ne tik per varžybas ar po jų, bet ir per talkas. „Jei reikia pagalbos – vaikai geranoriški, neatsisako padėti. Pavyzdžiui, keitė salės dangą ir reikėjo iškraustyti salę. Sako: „Jokių problemų, mokytoja“. Vasarą reikėjo persivežti suolus. Paskambinu savo sportininkams – jie atvažiuoja, pajudėjome kartu“, - džiaugėsi mokytoja I. Česaitienė.

„Visi mokyklos sportininkai esame draugiški ir tarpusavyje palaikome gerą ryšį, tad kažką padėti mokyklos labui mums yra vienas malonumas. Tai yra dar viena proga susitikti su draugais“, - aiškino M. Katinas.

Vasarą jis netinginiauja – padeda tėvams ūkyje, o laisvalaikiu taip pat atranda veiklos: „Laisvą laiką praleidžiu žvejodamas, būdamas su draugais bei šeima. Žinoma, nepamirštu sporto, vakarais žaidžiu krepšinį, tinklinį ir futbolą.“

Lietuvos mokyklų žaidynės – tai masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. 2018-2019 metų sezone žaidynėse užsiregistravo 700 mokyklų, jos varžėsi 24 sporto šakose. Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės ir mokyklos.