Pamiršau slaptažodį

Iki rekordų - ilgas bėgikės kelias

2019-01-09



Rekordus praėjusiais metais nuolat gerinusi sprinterė Agnė Šerkšnienė mokykloje buvo pirmūnė ir išbandė įvairias sporto šakas, o savo kelią teigia atradusi tik neseniai. Apie savo karjeros kelią ir naujus laimėjimus sportininkė papasakojo TV laidai „Lietuvos mokyklų žaidynės“.

A. Šerkšnienė pernai pagerino tris rekordus: 400 ir 200 metrų bėgimo, kurie galiojo atitinkamai 34 ir 18 metų, bei uždarų patalpų 400 metrų bėgimo. Bėgikė savo rezultatą nuolat gerino, tad iš viso istorines rekordų lentelės privertė perrašyti septynis kartus. Geriausios Lietuvos lengvatletės rinkimuose ji šiemet užėmė antrąją vietą.

Šveicarijoje gyvenanti sportininkė į Lietuvą parvyksta nedažnai, o šiemet metų pabaigoje gimtinėje praleido savaitę, kaip pati sako, „susitikti su šeima, draugais ir pasportuoti“. Ciuricho klubui atstovaujanti lietuvė džiaugiasi, kad Šveicarijoje lengvoji atletika sulaukia didesnio dėmesio. „Kiekvienoje šalyje sportų populiarumas skirtingas. Lietuvoje populiarus krepšinis, o Šveicarijoje apie jį mažai girdėję. Ten populiarūs ir tokie sportai kaip ledo ritulys, slidinėjimas“, - teigė sportininkė.

Ji pati prieš pasirinkdama lengvąją atletiką išbandė įvairius sportus. „Buvau judri mergina, mokytojai kviesdavo visur, dalyvaudavau visokiose moksleivių varžybose – ir kvadrate, estafetėse „Drąsūs stiprūs vikrūs“, ir bėgimuose, krose. Taip pat lankiau ir chorą, grojau pianinu. Kol pastebėjo lengvosios atletikos treneriai, dar lankiau baseiną“, - sakė A. Šerkšnienė.

Jos pavyzdžiu dabar seka trečiaklasė sesė, kuri lanko daug būrelių: plaukimą, krepšinį, šokius, nors pastaruoju metu apsistojo ties dviem. „Manau, kad jei vaikai anksti neįsitraukia į vieną sporto šaką, verta išbandyti kuo daugiau skirtingų. Galbūt talentas slypi kitur, nei tėvai galvoja“, - svarstė A. Šerkšnienė.

Lengvoji atletika Agnę įtraukė greitai, tačiau ji pripažįsta, jog patikėjusi savo pasirinkimu tik neseniai. „Pradėjau lankyti nuo 12 metų. Neblogai sekėsi nuo pradžių, laimėjau Kauno miesto varžybose. Trenerė stengėsi sudominti, rengti įdomesnes treniruotes, kad įdomu būtų lankyti. Su pergalėmis taip pat buvo vis idomiau. Daug kur pakeliavau, buvau stovyklose, treniruotėse varžybose, man tas labai patiko. Tačiau kad esu čia, kur turiu būti – savo kelyje – kad ne veltui tiek sportavau, galbūt supratau tik šiemet“, - atviravo sportininkė.

Ji teigė, norėjusi labiau lankyti šuolį į tolį arba daugiakovę, tačiau trenerė pasiūlė pasilikti prie bėgimo ir sprinto. „Sakė, kad ateityje būsi 400 metrų bėgikė. Tas pasiteisino, išėjo geras spėjimas, - teigė Agnė – Kadangi lengvoji atletika turi daug rungčių, treneriai turi akį – jie gali pamatyti ar vaikas šoklesnis, ar gali bėgti sprintą, ar lėtesnis, bet turi daug ištvermės. Duoda išbandyti ir daugiakovę. Tada manau atsiskleidžia geriausios savybės ir ką tobulinti.“

Merginai gerai sekėsi ne tik sportas – jai pavyko ir sėkmingai suderinti su mokslais. Eiti link aukštumų pasidėjo nusiteikimas ir tikslo siekimas. „Mokykloje buvau pirmūnė. Buvo sunkumų, bet kai turi tikslą - viskas įmanoma. Tas režimas buvo toks: iš ryto atsikeli, eini į mokyklą; grįžti, pavalgai, eini į treniruotę; grįžti, darai namų darbus ir toliau viskas iš naujo. Mokantis buvo tikslas gauti kuo aukščiausią įvertinimą, todėl dariau namų darbus ir stengiausi. Varžybose irgi norėjau nugalėti, pasiekti naują asmeninį rekordą, todėl nepraleisdavau treniruočių. Svarbu žinoti, ko nori“, - dėstė A. Šerkšnienė.

Jos teigimu, sportininkui išsilavinimas reikalingas ne vien dėl tolimesnių karjeros galimybių, bet ir padeda svečiose šalyse: „Jei keliauji po pasaulį, susipąžisti su daug kitų žmonių, ne tik sportininkų. Labai įdomu bendrauti su kitų šalių kultūrų žmonėmis, bet kad galėtum bendrauti, pirmiausia reikia mokėti kalbą, Kai moki kalbą, dar gali pašnekėti kitomis įdomiomis temomis, sužinoti kaip jie gyvena.“

Nuo mažens A. Šerkšnienei patiko individualus sportas. „Man patinka bėgimas dėl to, kad esi atsakingas tik pats už save. Tai nėra žaidimas, kur kažkas gali pridengti, padėti ar kažkaip panašiai. Visada stengiesi būti geriausias, koks gali būti. Nes kiekvienose varžybose tavo rezultatą įvertina šimtosiomis ar tūkstantosiomis dalimis. Niuansų yra visokių – ar gerai pasiruošei fiziškai, ar techniškai teisingai įvykdei startą, bėgimą finišą ir visa kita, ar esi psichologiškai gerai pasiruošęs. Galbūt kitą kartą fiziškai labai gerai bet psichologiškai „sudegei“, nervinė įtampa tave pakirto. Kiekvieną kartą tai iššūkis, ir man patinka. Turbūt toks mano charakteris - patinka tie iššūkiai“, - dėstė sprinterė.

Vis dėlto ji džiaugiasi ir galimybe sudalyvauti komandinėse varžybose. „Estafetėje visada smagu bėgti, be išimčių. Kai vyksta komandiniai čempionatai jautiesi atsakingas už komandą, jaučiasi komandinė dvasia. Kartais bėgi dar greičiau negu savo varžybose. Tai duoda kitokią mintį – kad jei estafetėje prabėgai, tai gali ir už save prabėgti.“

Prieš kelerius metus gimus dukrai A. Šerkšnienė svarstė ir apie karjeros pabaigą, tačiau vis tik nutarė tęsti sportinę karjerą. Į bėgimo takelį sprinterė grįžo dar tvirtesnė.

„Po sugrįžimo viskas atėjo palaipsniui, ne viskas iš karto. Rekordai prasidėjo, kai dukrai buvo du su pusę metų. Daug dalykų susidėjo, turėjo praeiti šiek tiek laiko kol grįžau, fiziškai sutvirtėjau, pasiruošiau. Pasikeitė ir treneris, nauja metodika davė stiprybių, - kalbėjo Agnė. - Su laiku išmokau pakelti nervinę įtampą. Dabar noriu varžybų, noriu dalyvauti, man smagu. Yra tas jaudulys, adrenalinas kiekvieną kartą, bet jis turi būti. Svarbu jį išnaudoti gera linkme, kad jis nepakenktų, bet padėtų. Dažniausiai nėra problemų susikaupti. Man patinka dalyvauti varžybose.“

Sugrįžimas lengvaatletei atsipirko su kaupu. „Išėjo kurioziška situacija. Iki 2018 metų neturėjau nė vieno rekordo, o praėjusiame sezone pavyko gerinti septynis kartus. Neatrodo taip lengva juos pamušti, bet praeitais metaiskiekvienose varžybose mušiau tuos rekordus ir po to pripratau. Labai malonu tai pasiekti. Be abejo, prisidėjo ir sėkmė. Rekordo nenubėgsi prieš vėją, kartą pasisekė kad buvo pavėjui. Bet įdėjau daug darbo gerai pasiruošiau, o kai sekasi - ir muši tuos rekordus“, - plačiai šypsojosi sportininkė.

Pats netikėčiausias ir mieliausias jai buvo pagerintas 400 metrų bėgimo rekordas. „Žiemą žinojau ir tikėjausi, nes buvau geros sportinės formos. Vasarą buvo naujas pasiruošimas ir prieš 200 metrų rekordą taip pat įgijau gerą sportinę formą. Liepą prieš 400 metrų rekordą buvo tikrai sunki savaitė. Neturėjau daug laiko treniruotėms, nes buvau grįžusi į Lietuvą estafečių varžyboms. Keliaujant atgal į Šveicariją vėlavo skrydžiai, naktį mažai miegojau. Kitą dieną keliavau į varžybas. Atrodo, kad rekordą turi pagerinti idealiomis sąlygomis – išsimiegojęs, pailsėjęs. Tačiau per apšilimą jaučiausi neblogai ir kai atbėgau - labai apsidžiaugiau“, - prisiminimais dalijosi bėgikė.

Jos teigimu, itin didelę motyvaciją suteikė galimybę atstovauti Lietuvai. Šiemet A. Šerkšnienė pirmą kartą dalyvavo Europos čempionato finale. „Visada tai pats geriausias jausmas. Mano tikslas važiuoti į didžiąsias varžybas, čempionatus. Tas jausmas nerealus, norisi vis sugrįžti į dideles arenas. Kai išėjau bėgti finale Berlyne - tikrai nepamiršiu to jausmo, kiek buvo žmonių stadione. Tiesiog išeini ir atrodo - vau. Tiek žmonių žiūri į mane ir man taip gerai čia būti, - emocijas atskleidė A. Šerkšnienė - Aišku, reikia ir atsargumo. Gali pajausti tą jausmą, bet negali užsižiopsoti. Turi susikaupti, nes išėjai dalyvauti ir turi parodyti geriausią ką gali.“

Sportininkė jau galvoja apie kovo mėnesį vyksiantį Europos žiemos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatą, rudenį tikisi dalyvauti Pasaulio čempionate. Pernai spalį ji taip pat turėjo galimybę pajausti 2020 metų olimpinių žaidynių laukimą, nes kartu su kitais olimpiniais kandidatais vyko į Japoniją.

„Kelionė labai patiko - ir kultūra ir žmonės, ir programa visa programa. Mūsų tikslas buvo pasitikrinti ir išbandyti bazes, pažiūrėti kur gyvens Lietuvos rinktinė prieš Tokijo olimpiadą. Ne tik sportavome, bet turėjome ir kitos veiklos. Važiavome į įvairias mokyklas pas vaikus, prisistatėme, pasakojome ką ir kodėl sportuojame. Jautėme didelį dėmesį mus šiltai priemė, vaikai šoko, dainavo, grojo, prašė parodyti pratimų – mankštos, bėgimo, plaukimo“, - pasakojo sportininkė.

Ji teigia, kad sau kelia vis aukštesnius tikslus: „Iš pradžių, kai gali tapti Lietuvos čempione, tas labai motyvuoja, malonu ir smagu. Dabar, kai išeini į pasaulinę areną, nori ir ten laimėti. Apetitas vėl auga.“

Lietuvos mokyklų žaidynių lengvosios atletikos varžybos numatomos gegužės – birželio mėnesiais. TV laidą galite stebėti kiekvieną šeštadienį 11 val. per TV6.