Pamiršau slaptažodį

Snieglentė tapo kaip kūno dalis

2018-12-21



16-metis Motiejus Morauskas kone pora šimtų dienų per metus praleidžia ant snieglentės, o ketvirtį metų sportuoja užsienyje. Be snieglentės savo gyvenimo neįsivaizduojantis 16-metis jau svajoja apie jaunimo olimpines žaidynes.

Vaikinas pradėjo čiuožinėti nuo slidžių, bet tai jam labai nepatiko, o su snieglente buvo visai kitaip „Kai mane pastatė su snieglente ir pirmu nusileidimu pašokau, nuo tada įsimylėjau snieglentes ir nepaleidau iš rankų“, - pasakoja Motiejus.

Mokykloje jis dalyvavo ir futbolo bei krepšinio varžybose, o sportui visada sako „taip“. „Futbolo sekėsi nekaip, nes kojas valdau gerai tik ant snieglentės. Krepšinyje šiek tiek geriau, bet buvo sunkiau varžytis su lankančiais būrelius. Tačiau buvo gera patirtis. Man visada patinka bet koks sportas. Pvz. futbolą galėčiau eiti žaisti bet kada vietoje sėdėjimo namuose. Pakviestų žaisti tinklinį – prisijungčiau iš karto“, - kalbėjo M. Morauskas.

Pavyzdžiais kaip čiuožti Motiejui buvo artimiausieji šeimos nariai - sesuo ir tėvas. „Sesė visuomet buvo geresnė už mane ir norėjau ją pralenkti, todėl pradėjau smarkiai progresuoti. Tėtis pastatė ir mokė, važinėja su manimi į keliones. Jo dėka pasiekiau aukštesnį lygį“, - kalba vaikinas.

Motiejaus tėvas Artūras Morauskas – žinomas ekstremalaus sporto mėgėjas, užsiimantis burlenčių, snieglenčių, jėgos aitvarų sportu. Sesuo Modesta Morauskaitė pasirinko bėgimą ir dabar yra perspektyviausių Lietuvos lengvaatlečių, vasarą dalyvavo Europos čempionate

Jaunesnysis Morauskas taip pat jau dalyvauja tarptautinėse varžybose, tačiau visų pirma vaikinui tai yra pomėgis. „Nežiūriu į snieglentę kaip į sporto šaką ar darbą. Priėmu ją kaip savo kūno dalį. nežinau ar galėčiau išbūti visą mėnesį. Man tiesiog linksma čiuožinėti, jei galėčiau važiuočiau kiekvieną dieną, - sako Motiejus. - Kai važiuoju į varžybas galvoju ne apie rezultatą, o kad tai treniruotė ruošiantis didesniam tikslui. Bet, žinoma, smagu varžytis ir matyti kokį lygį aš pasiekęs ir patobulėjęs kitų atžvilgiu.“

Jaunasis sportininkas sako, kad pradėti treniruotis galima ir Lietuvoje – nors nėra daug sniego parkų, visų jų siūlomų galimybių vaikinas pripažįsta išnaudoti dar nespėjęs. Kaip bebūtų ruoštis tarptautinėms varžyboms M. Morauskui dažnai reikia keliauti į kalnus užsienyje.

„Kalnai traukia labai smarkiai. Nesu skaičiavęs, bet žinau, kad kalnuose praleidžiu maždaug 3 mėn. laiko. Kelionės trunka apie savaitę – dvi. iškeliaujam kas savaitę arantrą. Taip ir susikaupia didelis laikas. Su snieglente čiuožinėju dešimt metų, kasmet aplankau bent keturias šalis. Neįsivaizduočiau kitokio gyvenimo“, - sako vaikinas.

Pasak jo vien treniruotis su snieglente nepakanka. Reikia lavinti kūną ir kitais būdais. „Tik su snieglente važinėjantis pasieksite vieną lygį ir sustosite, - tikina M. Morauskas - Šešis kartus per savaitę einu į sporto salę, tvirtinu kūną, koordinaciją, kad galėčiau būti kuo ištvermingesnis trasoje, visus triukus atlikti be jokių sunkumų. Kad nesutrukdytų fizinės galimybės.“

M.Morauskui nepavyko patekti į 2018 m. žiemos olimpines žaidynes Pjongčange, bet jis dėl to pernelyg nenusimena: „Nelabai tikėjausi kad pateksiu, nes tai yra pačių stipriausiųjų varžybos. Jaučiau, kad dar nesu 30-uke. Tačiau treniruojuosi ir bandysiu tą tikslą pasiekti.“

Vis dėlto artimiausias M. Morausko tikslas - jaunimo olimpinės žaidynės, kurios vyks 2020 metais Šveicarijoje. „Esu susidaręs planą kokius triukus noriu padaryti ir tiesiog šlifuoju juos, - sako vaikinas - Ten norėčiau pasiekti aukštus rezultatus. Tai yra tos vienintelės varžybos kur ruošiuosi rezultatui, o ne triukams.“

Apie save M. Morauskas papasakojo „Lietuvos mokyklų žaidynių“ TV laidai. Laida rodoma šeštadieniais 11 val. per TV6.

Čiuožti snieglentėmis galima bus "LTeam olimpiniame žiemos festivalyje", kuris vyks Druskininkuose vasario 1-3 d. Daugiau informacijos.