Geriausiu jaunuoju savo amžiaus krepšininku išrinktas 18-metis Deividas Sirvydis vaikystėje žavėjosi dainavimu ir kieme užsižaisdavo futbolą. Dabar kylanti Vilniaus „Ryto“ komandos žvaigždutė po rungtynių klaidas analizuoja su žinomu treneriu tėčiu ir svajoja žaisti NBA kaip Jamesas Hardenas.

Tėvas ir sūnus Sirvydžiai pastaruoju metu prasilenkia Lietuvos krepšinio lygos (LKL) varžybose. Praeityje žinomas Vilniaus klubų krepšininkas Virginijus Sirvydis dirba Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ trenerio asistentu, o 18 metų sūnus Deividas siekia įsitvirtinti „Ryto“ gretose.

Deividui šie metai buvo itin sėkmingi – jis pasirašė ilgalaikę sutartį su „Ryto“ klubu, laimėjo Eurolygos jaunimo pirmenybes, o neseniai išrinktas geriausiu jaunu (iki 18 metų) Lietuvos krepšininku.

Į krepšį jaunesnis Sirvydis pradėjo mėtyti dar darželyje, o nuo 7 metų ėjo lankyti Vilniaus krepšinio mokyklą. „Ko gero, čia įgimta, nes žmona sportavo, aš sportavau. Nuo pat mažens jis visą laiką su tuo kamuoliu. Tiek darželyje buvo didžiausias, tiek mokykloje savo klasėje, - pasakojo tėvas Virginijus - Buvo tikrai aktyvus. Kai pradėjo eiti į darželį, ten buvo krepšinio grupė. Tiesiog buvo kaip ir vienintelis pasirinkimas.“

Tiesa, Deividas prisipažino, kad vienu metu svajojo dainuoti - labiausiai patiko Marijus Mikutavičius ir Vudis iš „Kelio į žvaigždes“ - o krepšinio treniruotėms kartais ir trukdydavo ir kitas pomėgis bei disciplinos stoka. „Vaikystėje kieme buvo futbolas, jį žaisdavome. Dėl to pasitaikydavo, kad krepšinio treniruotę praleisdavau. Bet tėvų spaudimas padarė savo, po to ir pats supratau, kam kažką praleidinėti ir vaidinti“, - kalbėjo vaikinas.

Krepšinio aikštėje Deividas daugiausiai imdavo pavyzdį iš tėčio, o atsiradus „Youtube“ pradėjo atidžiau stebėti NBA žvaigždžių pasirodymus: „Žavėdavausi Kylie Irvingo žaidimu, jo visais triukais. Bet labiausiai patinka James Hardenas. Svajonė? Pirmiausia patekti į NBA, o toliau - J. Hardeno vietoje tempti komandą į priekį.“

Virginijus džiaugiasi, jog sūnui pradeda vis labiau sektis, bet įspėja, kad norint siekti svajonių dar reikės įdėti daug darbo: „Smagu, kad jam neblogai sekasi. Tas glosto širdį tiek man, tiek jo mamai, visai šeimai. Mes visi tikime, kad jis nori ir gali žaisti aukštesniame lygyje. Bet kad jam pasiekti tą lygį reikia reikia dar nemažai dirbti - stiprinti tiek puolimą, tiek gynybą. Palinkėčiau visą laiką kovoti, nenuleisti galvos, nepasiduoti emocijomis, kuo daugiau dirbti. Išnaudoti kiekvieną menkiausią šansą, tiek treniruotėse, tiek varžybose.“

Deividas atskleidė, kad įveikti taiklia ranka garsėjusį tėtį taiklumo dvikovoje kol kas nepavyksta. „Man pačiam būna įdomu, ar galiu „apmesti“. Kol kas iš tikrųjų – be šansų. Atrodytų tėvukas pagyvenęs, ranka „aprūdijus“, bet nė velnio! Sunku žiauriai!“, - juokėsi vaikinas.

Dar mokyklos suolą aplankantis D. Sirvydis neneigia, jog mokslai dėl sporto kiek nukenčia, ypač po nesėkmingų treniruočių ar rungtynių, tačiau neabejoja, kad išsilavinimas bus labai naudingas ateityje: „Kuo aukštesnis išsilavinimas - tuo geriau. Nes negali žinoti kas nutiks ateityje, kur pakryps karjera, ar patirsi traumą. Reikia viską turėti atsargoje. Su išsilavinimu neprapulsi.“

„Ryto“ gretose 18-metis žaidžia su 0 numeriu. Kodėl? „Man patinka kažkaip išsiskirti iš minios, užsidėti kitus rūbus, būti ne komforto zonoje.“

Daugiau apie tai, kaip po rungtynių analizuoja klaidas, ir ką galvotų bei darytų savo komandų tarpusavio rungtynių paskutinėmis akimirkomis, abu Sirvydžiai papasakojo laidai „Lietuvos mokyklų žaidynės“.