Šeimos pavyzdžiai įkvėpia. Tai gali patvirtinti  tinklininkė Rugilė Grudzinskaitė. Jos tėtis ir senelis žinomi futbolo pasaulyje, mama kūno kultūros mokytoja, vyresnė sesuo žaidžia tinklinį, o jaunesnis brolis – futbolą.

18 metų R.Grudzinskaitė prieš kelis metus su Kauno sporto ir sveikatingumo gimnazija yra tapusi Lietuvos mokyklų žaidynių tinklinio nugalėtoja.

Dabar Vilniaus Gabijos gimnazijos moksleivė atstovauja šalies jaunių rinktinėms įvairiose tarptautinėse varžybose, žaidžia Jonavos „Aušrinė-KKSC“ komandoje Lietuvos moterų tinklinio čempionate bei Baltijos lygoje.

Apie save R. Grudzinskaitė papasakojo TV laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“.



- Kaip tavo gyvenime atsirado sportas?
- Tris metus iki tinklinio lankiau šiuolaikinius šokius. Vėliau labai gera mamos draugė pasiūlė ateiti į tinklinį, nes ji pati buvo trenerė.

- Tavo tėvai – sporto žmonės, ar tie genai ir tau persidavė?
- Manau, kad taip. Kai tėvai žaidžia ir matai tą pavyzdį, ir pačiai norisi kažko siekti ne dainavime ar šokiuose, o sporto šakoje.

- Jūsų šeimoje visi sportuoja? Ką sportuoja tavo brolis, sesė?
- Taip, visi. Mano jaunesnysis brolis žaidžia futbolą. Vyresnioji sesė – tinklinį.

- Ar sesė buvo tas žmogus, kuris taip pat padarė įtaką tam, kad nusprendei tinklinį žaisti kur kas rimčiau nei iki tol?
- Taip, mano sesė man yra didelis ir geras pavyzdys. Kito tokio tinkliniui atsidavusio žmogaus daugiau nepažįstu. Ji turi tokią valią, tiek pastangų įdeda, niekada nepasiduoda. Visada atsižvelgiu į ją ir labai džiaugiuosi, kad turiu tokį žmogų šalia.

- Kaip pavyksta sutarti su sese tinklinio aikštelėje?
- Gerai nes pažįstame viena kitą, žinome silpnąsias ir stipriąsias viena kitos vietas. Labai gerai, nes ji man gali padėti, aš galiu padėti jai. Net jei ir atsiranda kažkokių pykčių, mes vis tiek susikaupiame, žinome kad turime įgyvendinti savo tikslą ir siekiame jo kartu.

- Ar tenka šeimoje pažaisti tinklinį? Kaip sekasi žaisti prieš tėtės ir mamos duetą?
- Mano mama kūno kultūros mokytoja, mūsų mokykloje savaitgaliais einame į sporto salę. Turiu nuostabią giminę, kuri nenustoja žaisti tinklinio. Močiutė ir senelis - tie žmonės, kurie pirmieji atsistos į aikštelę ir žais. Nelengva žaisti ir prieš tėtį, ir prieš mamą, nes jie įdeda labai daug pastangų. Labai džiaugiuosi, kad galiu žaisti ne tik su savo komanda, bet ir su savo artimaisiais.

- Kiek svarbus artimųjų, trenerių palaikymas?
- Taip, mano nuomone tai yra be galo svarbu, nes jaunas žmogus ne visuomet gali nugalėti savo baimes. Kai kuriems trūksta ir pasitikėjimo savimi. Lygiai taip pat ir man. Jei artimieji manęs nepalaikytų, būtų be galo sunku judėti pirmyn ir siekti savo tikslų.

- Kaip susitvarkai su jauduliu, kuris būna prieš varžybas?
- Stresas yra didžiulis. Būna labai sunku. Stengiuosi save raminti, jog tai nėra paskutinės varžybos, tai nebus paskutinis taškas, kad jei blogai pasirodysiu - viskas baigsis šią dieną. Stengiuosi save nuraminti. Visada mane palaiko artimieji. Treneriai stengiasi patarti, padėti, nuraminti ir padrąsinti. Tai yra labai svarbu.



- Daugiau išmoksti iš pralaimėjimų, ar iš pergalių?
- Manau, kad iš pralaimėjimų, nes tada gali analizuoti savo klaidas, suvokti kur klydai, ką galėtum padaryti geriau. Pralaimėjimai stumia tolyn ir leidžia tobulėti.

- Apie ką dažniausiai galvoji po pralaimėjimų?
- Iš pradžių būna labai liūdna, bet vėliau grįžusi namo atsisėdu, pradedu mąstyti, ką galėčiau keisti. Tada atėjus į kitas rungtynes būna daug paprasčiau.

- Žaidi ir savo amžiaus grupėje, ir vienoje stipriausių moterų tinklinio komandų. Kaip galėtum jas palyginti?
- Žaisdama savo amžiaus rungtynėse jaučiu kad turiu vesti komandą, padrąsinti kitas. Būdama kapitonė turiu motyvuoti, padėti savo komandai. Jonavos komandoje yra vyresnių žaidėjų, jos padeda man. Tas aukštesnis žaidimo lygis verčia tobulėti, susikaupti, atiduoti visas jėgas. Skiriasi žaidimo technika, taktika. Pradedi suprasti, kad dar daug trūksta.

- Kaip motyvuoji komandos drauges?
- Esu žaidusi įvairiame lygyje, todėl galiu komandos drauges nuraminti. Pasakyti, pavyzdžiui, kad tai nėra labai stiprios varžovės, kurių negalime įveikti, kad galime susikaupusios pasiekti savo tikslą.

- Kaip tau sekėsi dalyvauti Lietuvos mokyklų žaidynėse?
- Kai gyvenau Kaune, mokydamasi sporto ir sveikatingumo gimnazijoje iškovojome pirmąją vietą tinklinio varžybose. Vilniuje su mokykla sekėsi taip pat neblogai.

- Kokią įsimintiniausia tavo sportinė pergalė?
- Labiausiai įsiminusios rungtynės - Europos sniego tinklinio čempionato etapas Maskvoje. Mes su komanda - žaidėme trise kovojome dėl 3 vietos prieš turkes. Man ši pergalė labiausiai įsiminė, nes sniego tinklinis reikalauja šiek tiek kitokio žaidimo. Tas šaltis, žaidimo sąlygos… Man šis laimėjimas labiausiai įstrigo, labiausiai ją prisiminsiu.

- Kurios rūšies tinklinyje geriausia kristi? Ar skiriasi kamuoliai salėje, paplūdimyje, ant sniego?
- Nukristi geriausia paplūdimio tinklinyje ant smėlio. Salėje ir sniego tinklinyje reikia apsaugų, žinoti kaip nukristi, kad neužsigautum. Kamuoliai būna skirtingi, o man geriausi ir maloniausi žaidimo kamuoliai yra salėje. Žaidžiant girdi mušimo garsą, mane tas kaip ir ramina.

- Kuris tinklinis tau pačiai yra mieliausias?
- Man artimiausias ir mieliausias tinklinis – paplūdimio, ten žaidimas suteikia malonumo. Kadangi žaidi 2 prieš 2, tai suteikia daug džiaugsmo, nes gali išsirinkti tokį partnerį, kuris lygiai taip pat norėtų siekti to bendro tikslo kaip ir tu. Salėje sunkiau, nes reikia rasti daugiau žaidėjų.



- Ar tinklinis Lietuvoje atsigauna?
- Manau, kad taip, bet reikėtų jį dar labiau tobulinti. Norėčiau ateityje dirbti trenere ir populiarinti šią sporto šaką.

- Ar sunku suderinti mokslus ir sportą?
- Sunku, nes savaitgaliai skirti varžyboms. Bet labai stengiuosi. Nėra lengva, bet stengiuosi, dirbu namie, kiek galiu. Netgi kelionėse stengiuosi imti visas knygas, pamokas skaityti ir įdėti darbo. Mokytojai stengiasi man padėti, visuomet paklausia, patarti.

- Ar planuoji studijuoti Lietuvoje ar užsienyje?
- Norėčiau išvykti studijuoti ir žaisti užsienyje. Tikiuosi, kad taip įvyks, bet tai dar tik svajonė.

- Kokių savybių reikia žmogui, kuris norėtų pradėti užsiiminėti tinkliniu?
- Mano nuomone, svarbiausia yra charakteris. Gali turėti bet kokius duomenis, būti aukštas, greitas, tačiau jeigu žmogus neturi to užsispyrimo, noro, jam sporte ne vieta. Jei turi talentą ir tas geras savybes, gali pasiekti visko, ko nori.

- Žaidi tinklinį už Vilniaus ir Jonavos komandas, kartais žaidi su užrašu Lietuva. Kuo skiriasi tos varžybos, kas tau yra atstovauti savo šaliai?
- Atstovauti savo šaliai man yra didžiulė garbė. Vien tik vilkėdama marškinėlius su užrašu Lietuva jaučiu tokį malonumą, tokį gerą jausmą. kad galiu atstovauti savo šaliai.

- Koks gautas patarimas tau labiausiai įstrigo?
- Vienas geras treneris yra pasakęs, kad turiu talentą, galiu siekti svajonių šioje sporto šakoje. Mane tai motyvuoja. Kiekvieną kartą kai norėčiau nuleisti rankas ir pasiduoti, prisimenu šiuos trenerio žodžius, kad galiu, stengiuosi susikaupti ir dirbti toliau.

- Didžiausia su tinkliniu susijusi svajonė?
- Olimpinės žaidynės. Tai kiekvieno sportininko svajonė.